tvarka

1 tvarkà sf. (4) K, LsB209, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; R273, MŽ365, N, M, J, LL72 1. gera daiktų padėtis, atitinkanti tam tikrus reikalavimus, sujaukimo, nešvaros nebuvimas: Namų jaukumo ir geros nuotaikos prielaida yra švara ir tvarka rš. Didžiausias sodo papuošalas – tvarka T.Ivan. Visur tvarkà, švaru, dulkelės nepamatysi Ant. Tavik tvarkà tai ne manik Grv. Kad nori tvar̃ką padaryt, judėk i judėk kožnądien Mžš. Pašluoji, pavalai – ir tvarkà Dv. Tę viena, tę kita koja (viskas išmėtyta) – nėra visai tvarkõs Drsk. Tai bent tvarkẽlė – velnias koją nusilaužtų Lkš. Aš jau pati vyresnioji buvau, tą visą tvar̃ką darydavau Mšk. Durys atdaros į kamarą, ir ten, matyti, tokia pat tvarka (iron.) Žem. Petrui patiko tėvo darbštumu ir rūpestingumu palaikoma tvarka V.Myk-Put. 2. gera reikalų padėtis, atitinkanti tam tikrus reikalavimus: Kokia dabar ten tvarkà yra, milicija stova an kožnos kertės Šts. Jau pradėjo tvarkà rasties Kal. Turia būt su vaikais tvarkà, turia būt drausmė, o ne šitei Jrb. Mama sugrįžo, tvarkà sugrįžo Mrj. Be mane negi bus tvarkõs, sėdėsta lik nakčiai LKT 312(Rk). Nėkas neveizės, tos tvarkõs i nebūs Trk. Aš eisiu in vyresnius, turi tvar̃ką daryt Dg. Motynikė visą tvar̃ką [avilyje] daro LKT103(Klm). Ana žino, kaip mėsą sutvarkyt, ana žiūri tvar̃ką Kvr. Su tais kaimynais tai nelabai tvar̃ką rastūt (nesusikalbėtumėte) Stk. Viskas būtų gerai, tik tvarkõs nerandu Pkn. Visus darbus dirbau ir tvar̃ką variau Šauk. Žmogus be tvarkos, betvarkis J.Jabl. Prie mano stalo aš prašyčiau mielus svečius tvarkos neardyti V.Myk-Put. Ir bajorienė, ir jos dukra jaučiasi puikiai, jos tik dėl tvarkos saugomos A.Vien. Visi trys teisėjai, belsdami į stalą, reikalauja tylos ir tvarkos K.Saj. Jų niekas iš tvarkõs neišeina Skr. Jaunimas amžinai palaidas, iš jų nieko tvarkõs nebėra Adm. Par karą prieglaudoj negi buvo tvarkõs Pnm. Atydžiai tvarkos šeimynoj dabojo A1885,318. Nebė[ra] gaspadoriaus, nebė[ra] tvarkõs Trk. Mano visur eina tvarkà kaip an lapo Užp. | Čiobrelių arbatos kokius du puodelius išpucijau, ir tvarkà (pasveikau)! Pš. Kai einasi? – Tvarka (viskas gerai) V.Bub. ^ Daug galvų – maža tvarkos KrvP(Al). Be tvarkos gyvensi, ne laiku (be laiko Gdr) pasensi PPr169. Be tvarkõs nebūs doros Pln. Tvarkà kaip bažnyčioj Trgn. ║ saikas, riba: Išgert išgeria, ale su tvarkà Pnd. Jis trupiniuką išgeria, su tvarkà Snt. Gerdavo i pirma, ale su tvarkà, o dabar be tvarkõs geria Plv. Reikia gert, ale ir tvar̃ką reikia turėt Jon. Matai, reikia vis su tvarkà: da biškį nori – nebevalgyk, ne teip, kad braška šonai Mžš. Tokiai (nėščiai) būnant, reikia dirbt su tvarkà Kvr. Privertei [pašaro] be tvarkõs, neryja Dkk. Neturi tvarkõs, ką pamato, tą perka Jrb. Dukterys prigrūdo visko – i skarelių, i megztinių be jokios tvarkõs Mžš. Šuva laka, ėda be tvarkõs Sl. Nugi priaugo ropių be tvarkõs (labai daug) Sb. Kai be tvarkõs šąla – blogai Dkk. Vėl lietai pradėjo be tvarkõs pliaupti Krs. ║ nuovoka, taktas: Anas be jokios tvarkos – kas atej[o], tas nuej[o] (kalba neapgalvojęs) Arm. Jo kalba be tvarkõs KI528. Apikalbiais, glaudomis ir palaidūne byla be tvarkos nusidėjo DP272. Aš galvoj jokios tvarkõs neturiu Knv. 3. NdŽ nusistovėjęs veikimo, elgesio būdas, norma, paprotys: Viešosios tvarkos pažeidimas rš. Pas mum tokia tvarkà: viskas parpus Sk. Čia tvarkà, kap kas susgodo Rod. Aš laikaus senos tvarkõs: kap mane mama išmokino, tep ir kalbu Švnč. Kokia šlebike apvilktas ir ans lakstys, teip buvo toki tvarkà End. Buvo išejus tokia tvarkà ir pas mus Trgn. Pasiimkiat savo tvar̃ką, varykiat pagal anų įsakymą Bržr. Latvijo[je] buvo kitoniška tvarkà – davė žmonėm [statybinių medžiagų], žmonys išsistatė Gsč. Itokia valdžia (instr. sing.) ir tvarkà tokia Kli. Piršlys visą tvar̃ką veda – be tvarkõs nieko nėra Dt. Koki čia tvarkà – piemenų tvarkà! Ppl. Ka tu teip nesugyveni su ta žmona, mušys, kas čia par tvarkà? Trk. Jau tokios tvarkõs neduok Dieve! Tl. Teip ir palieka tokia tvarkà, negera senam žmogui Žl. Aš tų jos tvarkų̃ nežinau Mrj. Kap aš augau, šitokių tvarkų̃ nebuvo, kap kad dabartės Graž. Ne, broleli, svieto tvarkos neperdirbsi! LzP. Padaryti naują tvar̃ką BŽ44. Pagrįžo vyras iš karo, pradėjo naują tvar̃ką Bsg. Parvažiavęs vėl dvi dienas vargsti, kol į tą tvar̃ką ateini Skr. Tokią tvarką jis rado atvažiavęs, ir jam neatėjo galvon, kad ją reikia pakeisti V.Krėv. O tu Dieve Dieve, tai sugyvenom, tai parejo tvarka! Rs. Kaip žiema nuo vasaros keičias, teip ir tvarkà keičias Kvr. Sūriais vištas peni, žemės nematyt už varškės – ot tvarkẽlė! Pv. | Rūbų tvarka R, MŽ, MŽ300. Valgių tvarka R332, MŽ444. Ūkės tvarka arba rėda S.Dauk. ║ atlikimo būdas, taisyklės: Laikiausi griežtą tvar̃ką i pagijau Vlkv. Administracinė tvarkà NdŽ. Dirbti nustatyta tvarkà DŽ. Demokratinė rinkimų tvarka sp. ║ išdėstymo, išsidėstymo būdas, sistema: Metalų atomai, tiksliai išsidėstę tam tikra tvarka erdvėje, sudaro kristalines gardeles rš. Sienų ir stulpų plytos rištos gotikine tvarka rš. Priartėjęs prie miesto, Ganeckis išrikiavo savo dalinį parado tvarka V.Myk-Put. ║ vadovavimas, valdymas, viršenybė: Niekas jo (Dievo) nematė, ale jo valdžia, jo tvarkà Pun. Gerumo geras, ale tvarkà žmonos, – turi jį sumygus Lb. Čia ne mano tvarkà Krm. Bjauriai, ka nevaro tvarkõs savo kaip reikiant Nt. 4. LL218, NdŽ, Jdr, Kp valstybės valdžia, santvarka: Po karo tvarkà pasikeitė Smln. Prieš šitą tvar̃ką tai man [dėdė] atleisdavo pinigų Kvr. Biedni buvo, iš ūkinykų žemės duoną valgė, kolei neužė[jo] šita tvarkà Gž. Mirė gal jau prie šitos tvarkõs Vlkv. Lietuvos tvarkà buvo, ka tą žemę gavo Lpl. Pri Stalino tvarkõs nebliko šventos [dienos] End. 5. NdŽ, PolŽ¹165 seka, eilė, eiliškumas: Uždavinio sprendimo tvarka Z.Žem. Lietuvių kalbos sakinio žodžių tvarka yra palyginti laisva rš. Vertėjas išlaikė vokiečių kalbai būdingą žodžių tvarką sakinyje LKXIII39. Kūrinio pabaigoje buvo sukeista posmų tvarka rš. Vidurinės mokyklos fizikos kursą galima išdėstyti įvairia tvarka rš. Susirinkimo darbų tvarka sp. Abėcėlės tvarka pateiktos žinios sp. Chronologinė dėstymo tvarka rš. Veiksmo tvarka SkŽ204. Atvirkštinė tvarkà FzŽ372. | Ejo darbai tvarkà (nuosekliai) (instr. sing.) Užp. 6. tvarkymas: Ai, da daug tvarkõs [reikia pirktam namui] Dkšt.